Ličio jonų akumuliatorių elektrolitus galima suskirstyti į du tipus: organinius ir neorganinius elektrolitus, kurių kiekvienas turi skirtingus privalumus ir trūkumus:
1, organiniai elektrolitai:
1. Privalumai:
Didelis laidumas ir jonų laidumas: Organiniai elektrolitai paprastai turi gerą jonų laidumą, kuris gali veiksmingai palaikyti akumuliatorių įkrovimo ir iškrovimo procesus.
Didelis tirpumas ir mažas klampumas: organiniai elektrolitai turi didelį tirpumą ir mažą klampumą, o tai yra naudinga norint pasiekti aukštą jonų perdavimo greitį baterijose.
Lankstumas ir plastiškumas: Organiniai elektrolitai gali būti suprojektuoti į skirtingas molekulines struktūras, kad būtų galima reguliuoti jų fizines ir elektrochemines savybes, taip prisitaikant prie skirtingų baterijų projektavimo reikalavimų.
Žema darbinė temperatūra: organiniai elektrolitai paprastai efektyviai veikia esant žemesnei temperatūrai, o tai labai svarbu naudojant tokius įrenginius kaip nešiojamieji prietaisai ir elektrinės transporto priemonės šaltoje aplinkoje.
2. Trūkumai:
Prastas terminis stabilumas: organiniai elektrolitai linkę skaidytis esant aukštai temperatūrai, todėl gali kilti saugos problemų, tokių kaip akumuliatoriaus perkaitimas ir trumpieji jungimai, ribojantys jo gebėjimą veikti aukštoje temperatūroje.
Saugos problema: organinių elektrolitų šiluminis stabilumas yra prastas ir juos lengvai paveikia vidinės reakcijos arba išoriniai akumuliatoriaus pažeidimai, todėl padidėja akumuliatoriaus saugos rizika.
2, neorganiniai elektrolitai:
1. Privalumai:
Geras terminis stabilumas: neorganiniai elektrolitai paprastai turi didelį šiluminį stabilumą ir gali veikti platesniame temperatūrų diapazone, nesunkiai suskaidydami, taip pagerindami akumuliatorių saugą.
Cheminis stabilumas: neorganiniai elektrolitai pasižymi geru cheminiu stabilumu, yra mažiau linkę į skilimo reakcijas ir prisideda prie ilgo baterijų ciklo naudojimo.
Mažas laidumas: dėl prasto jonų laidumo neorganiniai elektrolitai gali sumažinti savaiminio išsikrovimo reiškinį akumuliatoriaus viduje, o tai padeda pagerinti akumuliatoriaus ilgalaikį saugojimą.
2. Trūkumai:
Mažas jonų laidumas: neorganinių elektrolitų jonų laidumas paprastai yra mažesnis nei organinių elektrolitų, o tai gali apriboti baterijų veikimą naudojant didelės galios įrenginius.
Didelis klampumas: kai kurie neorganiniai elektrolitai turi didelį klampumą, todėl gali padidėti akumuliatoriaus vidinė varža ir paveikti akumuliatoriaus įkrovimo ir iškrovimo efektyvumą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad organiniai ir neorganiniai elektrolitai turi savo unikalių privalumų ir trūkumų. Tinkamo elektrolito tipo pasirinkimas priklauso nuo specifinių akumuliatoriaus konstrukcijos reikalavimų, tokių kaip sauga, energijos tankis, ciklo trukmė ir darbinė temperatūra. Ateityje, tobulėjant technologijoms, gali atsirasti naujų elektrolitų medžiagų, kurios padės išspręsti specifinius dabartinių baterijų apribojimus.